Kam prisigerti ir šliaužioti, jei galima....

It totaly made my day. Kalba netaisyta. Autorystė žinoma - D.

kam prisigert ir sliauziot jejigu galima prisirukyt ir skraidyt?

Negi tai vyras, kuris neklysta ?

Jis visuomet šypsosi akimis, yra kupinas optimizmo ir moka vertinti gyvenimiškus malonumas, nejausdamas dėl to kaltės, dievina keliones ir vertina klasiką kaip ir aš, rodos sugeba man paskambinti ar parašyti tada, kai apie jį galvoju, neriboja mano laisvės, turi tobulas rankas, sugeba įvertinti mano naujus batelius, suknelę ir pastangas gražiai atrodyti, jo sakomi komplimentai neskamba banaliai, jis nebijo rodyti jausmų ir visuomet priverčia mane nusijuokti. Toks yra tas vyras, kurį ankstyvą rudenio popietę sutikau labai įdomiom aplinkybėm. Ir nors praėjo daugiau nei du mėnesiai rodos jis nepadrė nieko, kas man nepatiktų, dėl ko negalėčiau juo žavėtis ir vertinti jo asmenybės, bet...Kažkodėl man sunku tuo patikėti, patikėti, kad šalia yra žmogus, kuriam tiesiog neturiu priekaištų, nė menkiausios pastabos ar noro, kad jis kažką darytų kitaip. Ir vietoj to, kad džiaugčiausi, labai dažnai pagaunu save nesąmoningai tarsi laukiančią iš jo kažkokios klaidos, kažko, kas paverstų jį ne tokį tobulą. Susimąstau, kad turbūt visa tai dėl to, kad sutikau vyrą, kuris man patinka ir labiau už bet ką bijau sau tą pripąžinti, dėl daugybės priežasčių.

Tikiu, kad ne viena moteris supras, kodėl taip jaučiuosi ir rodos taip kvailai elgiuosi. Tikiu, kad ne vienas pasakys "drama queen again", bet tikiu, kad nieko čia jau nepadarysi, tai tiesiog tėra gyvenimas su visom savo spalvom.

Delikatesai, alkis ir miauksėjimai

Vakar visą vakarą negalėjau nustoti juoktis iš žavingojo vienos iš ponių pasakojimų kodėl ji taip greit ir nesėkmingai pabaigė balių ir visą šeštadienį gulėjo lovelėje.

"Nu aš nieko negėriau, tikrai, tik truputį. Visą dieną nevalgiau, po to ėjom į kino teatrą ir aš valgiau na žinai tų guminukų. Tada po filmo išgeriau du alaus ir atvažiavau pas Jus. Pora shotų Finlandia tik išgėriau...tik pora..., tikrai. Nepamiršk, visą dieną nevalgiau, todėl užkandau tų delikatesų, na žinai paragavau vieną, tada dar vieną, tų vytinų pamidorų su feta sūriu, tada dar kepinėlių su pepperroni dešra. Na tikrai visai nedaug...Ir viskas, tie delikatesai... Na ir tada lūžau aš jau baliaus vidury nuo tų delikatesų. Na va ir žinai atsikėliau - žiūriu visi delikatesai suvalgyti, balius pačiam įkaršty, isikviečiau taxi ir lauke padariau miau. Viskas čia dėl tos kompozicijos - guminukai ir delikatesai".

Ir kaip visada kalti liko tie nelemti prancūzo gaminti delikatesai neįtikę lietuviškam ponios skrandžiui, o ne kažkas kita.

Rašau tau šita mieloji, jei netyčia neprisimintum šito savo pasakojimo, nuo kurio skambėjo visas Tappo.

Dainuok man vyru, mūza. Vyresniu vyru

Visą gyvenimą mane supo vyresni vyrai. Tokius vyrus aš ir mylėjau visą laiką - subrendusius, žinančius, ko trokšta iš gyvenimo, kas jiems teikia džiaugsmą ir malonumą, ryžtingus ir drąsius. Niekada nebuvau su jaunesniu vyru ir niekada dėl to nesigailėjau. Visai neseniai supratau, kad neklydau.
Paskutiniu metu mūsų tarpe atsirado naujas terminas "junioras". Dėka kelių herojų, kurie susvaigo dėl jaunų vyrų, galėčiau sakyti visiškai berniukų. Ir šiuo atvėju netgi nesuveikė mano didelis smalsumas išbandyti kažką naujo - iki praeito savaitgalio.
Bare prie manęs priėjo vyras. Mielas, bet jaunas, prisistatė ir priminė man, kas ir kur mus supažindino, nes jau buvau jį pamiršusi ir pasiūlė kartu išgerti. Labai greitai pamačiau, kaip žiba jo akys. Kaip stengiasi mane sužavėti, sudominti ir kaip nori man patikti. Kaip visuomet išgirdau komplimentus ir pagyrimus, tik šiek tiek kitokius, nei esu įpratusi. Po kelių kokteilių ir shotų jis išdrįso pasakyti, kad jau seniai yra mane pastebėjęs, bet niekada nedrįso prieiti, nes atrodžiau jam labai nepasiekiama. Tuo savo paprastumu ir jaunatvišku juoširdumu jis mane ir papirko. Bet tik tuo.
Nes net nesvarbu kaip jis stengėsi - kitą dieną, matyt išgaravus drąsai po kokteilių, jis tebuvo jaunas vyras. Jis buvo "junioras", jaunuolis, kuris neturėjo tikslo gyvenime, nežinojo, ką nori veikti, neturėjo svajonių ir užgaidų, tvirtos nuomonės, pažiūrų ir įsitikinimų. Jis nedirbo, nes daug geriau buvo gyventi išlaikomam turtinų tėvelių, be saiko juokėsi nežinia iš ko, o pagrindinis terminas jo žodyne tebuvo "tūsai". Nesakau, kad tai yra blogai, bet jis puikiai tiktų į draugus nebent mano aštuoniolikmentei pusseserei.
Dėl to aš visuomet žaviuosi vyresniais vyrais - dėl jų ramybės, ryžto, valios, saiko, pakantumo, išminties, tvirtos nuomonės, gyvenimiškos patirties ir supartimo, ko nori iš gyvenimo, kas teikia džiaugsmą, malonumą ir padeda susikurti pilnatvę.

Komplimentai, o kaip aš Jus mėgstu | Iš geriausių komplimentų serijos

Pripažinkim, mes visos be galo mėgstam komplimentus, kad ir kokie jie bebūtų: nuoširdūs, tikri, šiek tiek pagrąžinti ar perdėti, ir ne tiek jau svarbu kieno sakomi: draugo, draugės, ką tik sutikto vyro, jaunuolio iš baro, kolegos ar mylimo vyro. Aš juos dievinu, visus be išimties ir ypač tuos retus, kuriais giriamas protas, išsilavinimas, sumanumas ar profesiniai sugebėjimai, o ne išvaizda, žavesys, visų linksmybių srities sugebėjimai, meilės, stilius, kojos ar akys.
Ir prieš kelias dienas netiesiogiai išgirstas komplimentas skirtas man, taip nudžiugino, kad kol kas jį galiu nominuoti NR.I geriausių komplimentų sąraše.
Kai Agnė man dirbo aš laimėjau rinkimus į Seimą, o kai tik mane paliko, paėmiau ir pralaimėjau.

Sugrįžo mano meilė | Sugrįžo karmeliet į rene

Dar viena puiki ir džiugi naujiena šį nuostabų gyvenimo laikotarpį šalia besiartinančio mano gimtadienio ir ilgojo kitų gimtadienių maratono, nuostabaus oro, baltų sijonukų ir suknelių sezono atidarymo, nuostabių vakarėlių, nepamirštamų aferų ir dar vienų instituto metų baigimo. Sugrįžo Karmeliet į Rene. Kažką, kad ir kas tai bebūtų, už tai bučiuoju ir siunčiu best ever linkėjimus nuo visų ponių. Maria bring me one more :)

Minčių lobynai iš Alias serijos

Šiandien beieškodama nuostabiojo Miguel Migs meilės aferų dainų kompakto (jei ką dėl tavęs marceliute) savo geriausiųjų daiktų lentynoje radau nuplėštą Rene staltiesės kampą. Data 2009.01.28 Rene alias party. Dvi kultinės frazės, idealiai tinkančios į auksinio žodžio kolekcijos lobyną.

Shlioso klausimas Vaitekoniui: Gintai, kas apmoka renginį?
Ginto atsakymas shliosui: Prostitutė
Tikrasis atsakymas: Rėmėjas

Mano klausimas dėstytojai Ievai: Ieva, kas būna po šeštadienio?
Ievos atsakymas man: Pagirios
Tikrasis atsakymas: Sekmadienis

Kaip matosi kiekvieno atsakymai labai asmeniški, tik jam pačiam suprantami, artimi ir praktikoj matyt dažnai pasitaikantys.

Nebemadinga romantika, kurios mes taip pasiilgom

Šiuolaikinis vyras ir moderni moteris. Visi mes priklausomi nuo darbų, įsipareigojimų, paskolų, kreditų, butų...Mes bėgam, skubam, dirbam, turim draugų, pažįstamų ir kolegų, bet niekas neturim mylimųjų. Mūsų modernus gyvenimo ritmas užgožė romantiką, ji nebemadinga kaip praeito sezono bateliai. Nebėra įsimintinų meilės romanų, žėrinčių iš susižavėjimo gėlių, komplimentų. Kiekvienas vyras pasakys, kad kalta ta šiuolaikinė moteris pati nužudžiusi romantiką ir puolusi kovoti už moterų teises bei stoti petis į petį su vyru konkurencinėje kovoje. Bet nors ta šiuolaikinė moteris ir perima vyriškas vertybes: didžiuojasi, kad mąsto, dirba, veikia, kuria kaip vyrai, bet ji vis dėl to lieka moterimi iš didžiosios M. Meilė ir jausmai mums nėra materialus dalykas, o santykiai - verslo sandėris. Mes trokštam pačių paprasčiausių dalykų: dėmėsio, nuoširdaus komplimento ir labai klysta tas vyras, kuris man teigė, jog moters dėmesį ir dėkingumą galima nusipirkti tik itin brangia dovana, pasikvietęs į brangų restoraną galėsi antrą kartą su ja susitikti, o pasakęs komplimentą gali netgi įžeisti.

Apie tai susimąsčiau po dviejų įdomių paskutinių susitikimų su vyrais.
Praeitą savaitę susitikau su jaunuoliu. Viskas buvo taip paprasta ir miela. Jo pasakyti komplimentai man be galo pakėle nuotaiką ir buvo malonūs, jo ranka, tvirtai apkabinusi mane Gedimino prospekte, ir nuostabus bučinys man buvo mieliau už be kokią ištaikingą vakarienę, o paties išvirtas puodelis kavos ryte į lovą - keliasdešimt kartų geriau už išsvajotus sunday brunch pusryčius "The Plaza".
O šiandien vienas nuostabus vyras man vakare atvežė gėlių į namus, nes dieną garsiai visiems šaukiau, kad jų noriu. Šis jo poelgis mane taip nustebino ir privertė jaustis nuostabiai. Nebepamenu, kada dovanojamos gėlės man suteikė tiek džiaugsmo.
Tik dar kartelį suvokiau, kad mes pasiilgom, be galo pasiilgom romantikos, tie taip retai girdimi komplimentai yra geriau už brangiausias dovanas. Mums nereikia vyro, kuris gali mus pasikviesti ištaikingos vakarienės ar bare nupirkti brangiausio šampano ir pasiūlyti važiuoti jo limuzinu į Trakus. Mums reikia vyro, kuris galėtų mus tiesiog tvirtai apkabinti, karštai pabučiuoti, skirti dėmesio ir nustebinti. Nieko materialaus tik šiek tiek nuoširdumo ir paprastumo.

Sparnuotosios frazės | Auksinio žodžio kolekcija

Pagaliau atėjo tas laikas, kai neišvengiamai pribrendo reikalas įgyvendinti šią idėją - mūsų sparnuotų frazių - auksinio žodžio kolekcijos archyvą. Tiesiog nebegaliu leisti, kad tos nuostabios mintys, auksinės frazės, netikėčiausi pasisakymai, atviriausi prisipažinimai, magic idėjos ir išgėrimų pamąstymai, kiekvieną kartą užrašomi ant lapelio, juodraščio ar įvedami į mobilaus notes, pasimirštų. Visa pasakyta taip netikėtai, privertę juoktis iki negalėjimo, šypsotis, su savo istorija, pasakymo priežastimi kartais vėliau tampantys neatsiejama mūsų žodyno dalimi. Tik ne visuomet minties autorius bus viešai įvardinamas, dėl labai savų ir suprantamų priežasčių.

* Nors tu ir be skarelės vis tiek norisi ant tavęs užlipti ( 2009/05/22)
* Ir kodėl viską, kas nulinkę, taip norisi pastatyti (M. 2009/05/23)
* Žmonės išsiskiria dėl išdavystės, neištikimybės, o mes dėl ko, dėl krano ??? (2009/05/23)
* Eik tu...nenoriu girtis, bet... (2009/05/23)

2 wild nights at the beach | Ponios goes on 24 - OFFICIAL INVITATION

O jei pati paprasčiausia priežastis - mes jiems nepatinkam | Skiriu M.M.M.V.I.E.A apmąstymui

Jis nepaskambina, Jis neatrašo, Jis pažada, bet neperskambina, Jis tavęs nepakviečia vakarienės, Jis tavęs neužkalbina, Jis žiūri į tave, bet nedrįsta prieiti, Jis kažkokiu tai mistiniu būdu apsimeta, kad nemato, jog bandai jį suvilioti, Jis klausinėja tavo draugų apie tave, bet neišdrįsta žengti pirmo žingsnio. Ir tūkstantis kitų panašių situacijų, kurioms mes pripažinkime visuomet surandam priežastį. Vieną iš milijono, kuri visuomet Jį, tą kažko nepadariusį vyrą, pateisina.

Jis pametė tavo telefono numerį, Jis yra nedrąsus, Jis tikisi, kad tu žengsi pirmą žingsnį, Jis nori, kad tu žengtum pirmą žingsnį, Jis nedrįsta, nes mano, jog kažką per pirmą Jūsų susitikimą padarė negerai, Jis labai užsiėmęs ir turi velniškai daug darbo, Jis išvažiavęs, Jis mano, jog tau nepatiko, Jis mano, jog reikia palaukti ilgiau, Jis neišdrįsta, nes tave visą laiką supa tavo draugai, Jis bijo būti atstumtas, Jam visą laiką nesiseka su moterimis, Jis ką tik išgyveno baisų išsiskyrimą ir jį paliko mergina, Jis bijo įsipareigoti, Jis mano, kad tu ponia, kuri niekada į jį nekreips dėmesio, Jis yra įsitikinęs, jog tokios moterys, kaip tu, niekada nebūna su tokiais vyrais, kaip jis, Jis neranda tinkamos progos, Jis nežino ką ir kaip daryti, dabar tam netinkamas laikas ir aplinkybės...
Sutikim, mes visada surasim priežastį - vienas sugalvosim pačios, kitas mums pašnibždės draugės ar ponios. Bet nei viena iš mūsų niekada nepripažinsim, kad viso to priežastis yra pati elementariausia - mes pasirinkom vyrą, kuriam mes paprasčiausiai nepatinkam. Tik niekaip negaliu suprasti, kodėl mums taip sunku tą pripažinti.

Ponių atradimas | Naujos puncho versijos

Rekomenduoju du naujus visiškai puikius receptus. Šeštadienį patikrinta: už kokybę, efektą ir skonį garantuoja 11 testuotojų ir ragautojų.

Ponios receptas Nr.I

2 l. raudono vyno (du vynelio tetrapack)
2 buteliai šampano
0,2 degtinės (flečkutė)
3 indeliai konservuotų vaisių

Ponios receptas Nr.II

0,7 l. butelis Keglevitch (melon)
Butelis gero raudono vyno (Torres)
1 l. Fantos
0,4 degtinės (2 flečkutės)

Ex is back in town | Kodėl buvę vyrai kartais grįžta

Vakar kaip visada beviltiškai laukdama skambučio vyro, kuris turbūt niekada man nepaskambins, sulaukiau kito netikėto skambučio - ex jaunuolio. Džiaugsmingu balsu jis man pranešė, kad trumpam grįžo į Lietuvą ir Vilnių ir labai norėtų susitikti. Tuomet suvokiau, jog jau seniai neesam kartu ir mūsų santykiai niekada nebuvo rimti, o tai tikrai nėra pirmas kartas, kai jis man skambina. Tada pagalvojau kodėl - kodėl jis man skambina, kodėl jis apie mane galvoja, kodėl nori susitikti... Juk buvo laikas, kai galėjome būti kartu, bet nebuvome. Tada susimasčiau, kodėl didžioji dalis buvusiųjų vyrų niekada netampa tik praeitimi, o laikas nuo laiko tampa tavo dabartinio gyvenimo dalimi, nors ir labai trumpa. Sėdėdama sugalvojau šimtus priežasčių, bet nei vienos, kuri mane iš tiesų įtikino: dėl neišblėsusių jausmų, dėl sportinio intereso, dėl prisiminimų, dėl sentimentų, dėl vienatvės, dėl susižavėjimo, dėl draugiškumo. Tubūt dar vienas klausimas gyvenime, į kurį neturiu atsakymo.

Visos tokios vienodos ir visos tokios skirtingos

Mes esam labai panašios, o kai kada netgi vienodos. Mes ponios su tais pačiais pomėgiais, gyvenimo malonumais, mėgiamomis vietomis, įsitikinimais ir gyvenimo būdu. Rodos mes turim daugiau panašumo nei kai kurie dvyniai ar sutuoktinių poros: mes mėgstam tuos pačius kokteilius, geriam tą patį vyną ir šampaną, turim tuos pačius draugus, lankomės tose pačiose vietose, atostogaujam kartu tuose pačiuose dievinamuose kurortuose, svaigstam nuo Yes Saint Lauren Cinema, o savo spintose slepiam Chanel, puošiames raudonais aukštakulniais ir netikėtai nusiperkam vienodų suknelių, vaikštom į tuos pačius priėmimus ir spektaklius, mes visos iš gerų šeimų, o mūsų tėvai visiškai netikėtai yra pažįstami ir ne mūsų dėka, mūsų puoselėjamos vertybės sudėliotos į tas pačias skales, o net ir dvidešimtą kartą per kelias dienas gerdamos kavą visuomet rasime apie ka kalbėti, mes galime valandų valandas diskutuoti apie globalizaciją, artimųjų rytų karą, globalinį atšilimą, politiką, marketingo strategijas ar naftos kainas, bet niekuomet diskusija nesibaigs ginču, nes mūsų požiūris ir įsitikinimai sutampa.
Taip, mūsų požiūris į gyvenimą, šeimą, meilę, vertybes labai panašus, kaip ir požiūris į santykius, aferas ir mažas nuodėmes. Bet mes skiriames tik vienu esminiu dalyku - nors mūsų nuomonė apie vyrus yra vienoda, bet mes visos renkames juos skirtingus. Turbūt niekada mūsų tarpe neatsitiks taip kad, įsimylėsime ta patį vyrą ar spręsime dilemą ar būtų gražu susitikinėti su kitos ponios buvusiu. Visų mūsų vyrai buvo be galo skirtingi, tiek išoriškai, tiek savo vidumi.
Ponia visuomet renkasi tik tobulos išvaizdos vyrus, tarsi nužengusius iš vogue viršelio, pasipuošusius iki saldainio popieriuko blizgesio tobulumo, tik kokiais nedaugiau penkiais metais už ją vyresnius, kupinus pasitikėjimo savimi ir nuolat apsuptus moterų dėmesio. Manieji visuomet būdavo savotiški ir be galo mieli kvaištelėję meniškos sielos kūrėjai, patys to net nesuvokdami įkvėpdavę mane kažko ypatingo, ar vyrai iš to man nepažįstamo ir nevisada suvokiamo IT pasaulio, aišku nepamirštant profesinės silpnybės - tų, kurie susiję su politika. Bet visi jie buvo kažkuo man ypatingi, tiek charakteriu tiek ir savo išvaizda išsiskiriantys iš tūkstančio kitų, kažko naujo visada ieškantys, pasiklydę tarp savo norų, galimybių, besiblaškantys po gyvenimą, ir ne visada žinantys ko iš jo nori. Skirtingai nuo kitos ponios pasirinkimo - labai sėkmingų verslininkų ar kitos veiklos genijų, žymiai vyresnių, be galo pasitikinčių savimi ir mokančių tą parodyti, besididžiuojančių savo sukurta gerove ir gyvenimo būdu.
Ir štai mes esam tokios, trys draugės, trys ponios, trys moterys trokštančios visiškai skirtingų vyrų. Galbūt taip ir geriau, nes tuomet gyvenimas tik įdomesnis.

Dramos karalienės ponios

Šiandien draugas po ilgų diskusijų man pasakė: Jūsų moterys, ponios mano, Jūs tiesiog nesugebat gyventi be savo dramų. Iš pat pradžių labai supykau ir įsižeidžiau, bet vėliau iš tiesų apie tai susimąsčiau. Galbūt mes jau be dramos, kuri susijusi ypač su vyrais, nebeisivaizduojam savo gyvenimo ir pačios ją kuriam, tam, kad būtų ta nuolatinė intriga, susižavėjimo ir nevilties jausmas, jausmai ir aistros. Pabandžiau mintimis greitai peržvelgti visų mūsų ponių dramas ir dėl jų išlietas ašaras ir nuotaikai pakelti bei skausmui numalšinti išgertus šampano butelius. Mums desperatiškai reikia vyrų, kurie rodos yra vieninteliai nesuviliojami visam pasaulyje, o tai suvokdamos dar labiau jų norime, mes susidedam su vyrais, kurie vedę ir grįžta pas savo žmonas ir kartais dėl to save graužiame. Mes būnam su vyrais nors jau iš pat pradžių būna aišku, jog santykiai pasmerkti pasibaigti nelaimingai. Mes garsiai šaukiam vyram, kad nenorim jokių rimtų santykių vos juos sutikę, nors giliai širdyje tik apie tai ir galvojam, o vėliau gailimės, kai niekas ryte nepaskambina. Mes atstumiam visus mielus ir bent kiek patinkančius vyrus, nes bijome juos įsimylėti ir vėliau likti įskaudintos. Mes susidedam su visokiais aferistais, pačios tai žinodamos, o atstumiam tuos mielus ir paprastus vyrus, kažkodėl...Aš pati palikau tokį mielą ir nuostabų vyrą, kuris tiesiog svaigo dėl manęs, nes tą akimirką man jo net nereikėjo, bet dabar kai juo susižavėjo viena mano pažįstama ir netikėtai po kelių mėnesių pamačiau jo nuotrauką žurnale man jo staiga prireikė taip baisiai ir labai, bent vienam vakarui. Ponia X net nekreipė dėmesio į jaunuolį, tol kol šis nepareiškė grįžtas gyventi pas savo buvusią. Po šių žodžių jis tapo jos geidžiamiausias. O ką jau bekalbėti apie visa kita. Net Šekspyras nekūrė tokių dramų, kurias mes rodos pačios kuriam to net nenorėdamos, nes galbūt kitaip ir nebemokam gyventi. O galbūt todėl, kad tiesiog visos keturios kažkada nuoširdžiai ir beatodairiškai iš tiesų mylėjom tą vieną savo tobulą vyrą ir iki šiol nei viena iš mūsų nesutikom to kito. Taigi mieloji drama, tu neišvengiamai mūsų ponių karalienė šiuo metu esi.

Dešra | pirmoji šio sezono ir labai laukiama

Šilta vasaros popietė ar pavakarys, pradeda rinktis žmonės, putoja džiaugsmingai atidaromas alus, išauna atidaromo šampano kamštis, pakvimpa užkurta ugnimi. Kuo toliau, tuo šurmulys tampa garsesnis - vyrai įsivelia į karštas diskusijas apie sportą, mašinas ir dar velniai žino ką, tik jiem suprantamo, nepamirštant aptarti praėjusio savaitgalio baliaus, moterys plepa apie madas, vyrus ir kas vis dažniau pasitaiko mūsų tarpe - vaikus . Netrukus pasirodo ir šeimininkas, nešinas puodu marinuotos mėsos. Greit atsiranda pagalbininkų, padedančių suverti mėsą ant iešmų. Ant įkaitusių anglių pradeda varvėti kepamos mėsos sultys ir riebalai, suvilioti nuostabaus aromato pro langus ima kaišioti galvas smalsūs kaimynai. Skanus maistas, gera kompanija, dūmais persismelkę rūbai...ar gali pasaulyje būti kas nors nuostabesnio? Turbūt nelabai, todėl šiandien ir bus kepama pirmoji šio sezono dešra @vaitekoniai. Nors aišku deršos ten nebus nė kvapo, ją pakeis krevetės, lašiša, curry visčiukas, daržovės ir kiauliuko vėrinukai. All made by me, nes labai labai pasiilgau kepamos dešros ir viso to, kas būna kartu su ja.

My dearest love

Bali ir Singapūras - mano nusipelnytos atostogos

Galit pavydėti ir graužtis nagus - išvažiuoju atostogų į rojų. Manau, kad neklystu su žodžiu rojus - bent jau man užtenka pažiūrėti į nuotraukas vien tik savo viešbučio, jau net nekalbant apie visa kita. Foto reportažas ir įspūdžiai po dviejų savaičių.

Ekspermentinis profesijos keitimas - padavėja

Niekada nemaniau, kad teminis vakarėlis gali būti toks smagus. Bet persirengus padavėja, gavus tikrųjų restorano padavėjų leidimą ir aptarnaujant mūsų penkiolikos žmonių dvigubą gimtadienį švenčiantį staliuką seniai taip gerai nepraleidau laiko. Eksprerimentas tikrai pavyko - nei vieno išmesto padėklo, išpilto gėrimo ar nepatenkinto kliento. Tik daug gerų emocijų, kompliementų, siūlymų keisti profesiją ir nemaži arbatpinigiai .

P.S. ačiū mielosios mano rene padavėjos, Jūs pačios geriausios :):):):):)