Delikatesai, alkis ir miauksėjimai

Vakar visą vakarą negalėjau nustoti juoktis iš žavingojo vienos iš ponių pasakojimų kodėl ji taip greit ir nesėkmingai pabaigė balių ir visą šeštadienį gulėjo lovelėje.

"Nu aš nieko negėriau, tikrai, tik truputį. Visą dieną nevalgiau, po to ėjom į kino teatrą ir aš valgiau na žinai tų guminukų. Tada po filmo išgeriau du alaus ir atvažiavau pas Jus. Pora shotų Finlandia tik išgėriau...tik pora..., tikrai. Nepamiršk, visą dieną nevalgiau, todėl užkandau tų delikatesų, na žinai paragavau vieną, tada dar vieną, tų vytinų pamidorų su feta sūriu, tada dar kepinėlių su pepperroni dešra. Na tikrai visai nedaug...Ir viskas, tie delikatesai... Na ir tada lūžau aš jau baliaus vidury nuo tų delikatesų. Na va ir žinai atsikėliau - žiūriu visi delikatesai suvalgyti, balius pačiam įkaršty, isikviečiau taxi ir lauke padariau miau. Viskas čia dėl tos kompozicijos - guminukai ir delikatesai".

Ir kaip visada kalti liko tie nelemti prancūzo gaminti delikatesai neįtikę lietuviškam ponios skrandžiui, o ne kažkas kita.

Rašau tau šita mieloji, jei netyčia neprisimintum šito savo pasakojimo, nuo kurio skambėjo visas Tappo.