Prisiminimų auka ar savęs kankintoja?

Šalia manęs stovėjo nuostabus vyras ir tvirtai laikė apkabinęs, bet jo rankos, laikusios mane glėbyje, teikė ne malonumą, o skandino gilyn į prisiminimus. Užmerkusi akis mačiau ne ką kitą, o tą vyrą, kurį mylėjau. Tos rankos, lėtai braukusios per plakus, priminė jo rankas, kažkada vedusias per gyvenimą, apkabinudavusias ir laikydavusias tvirtai savo glėbyje, stipriai plakant širdžiai.
Tą akimirką nesuvokiau nieko. Dabar nesiliauju galvoti ar tiesiog vėl po ilgo laiko tapau savo prisiminimų auka ar esu tik savęs kankintoja, bijanti įsileisti naujus jausmus į širdį ir vyrą į gyvenimą ir gyvenanti prisiminimais?

Skėtis, skėtis, lietsargis | Umbrella

Visą vasarą amerika alpo nuo žymiosios rihanna dainelės umbrella, nuo kurios jau po poros savaičių mane pradėjo krėsti šleikštulys, nes grojama ji buvo kas pusvalandį per visas radijo stotis, klube per vakarą nuskabėdavo min. dešimt kartų o vaikai gatvėse kramsnodami mcdonalds gėrį niūniuodavo - umbrella, umbrella...o grižus į lietuva ir pamačius net mtv baltish budulio muzikina intarpa po palme na na na umbrela iš vis nebegalėjau jos klausytis. Bet du skėčio dainos koveriai mane labai nustebino.
Ypač mielai klausosi iki šiol made by mandy moore

O bet tačiau šitas, šį penkatdienį skėčio atrastas koveris (dėka gerojo mano ramvydo), pabaliavojus kartu su mildute ir joneliu, labai pralinksmino, ir buvo klausomas iki balius pasibaigė ankstyvą rytą, tapo mano favorite.