Žaldokynei 60 | Jubiliejus su menku politiniu atspalviu

Lygiai prieš 60 metų pirmą kartą buvo parodytas garsusis, nacionaline vertybe, tapęs spektaklis. Gėda, bet šį vakarą jį pati pamačiau tik pirmą kartą. Spektaklis iš tiesų sužavėjo savo paprastumu ir nuoširdumu. Nieko nuostabaus, kad salė plojo atsistojusi. Klasika, verta dėmesio. Bet dėmesio buvo verta ir tai, kas prasidėjo pasibaigus spektakliui. O gi aktyvi rinkimine politine propaganda. Ir ne bet ko, o LSDP. Nenuostabu, Nacionalio teatro direktorius A.Večerskis-artimas elitinės partinės veikėjos Mildos draugas, o direktoriaus pavaduotojas - svarbus partijos narys, buvęs seimo narys, prisipažinsiu kažkada buvęs žmogus su kuriuo daug bendravau. Bet kadangi laikai pasikeitė ir nebesu socialdemokratų partijos narė, pagaliau galiu kalbėti, nes anksčiau elementarus padorumus neleido kritikuoti savo kolegų. Po spektaklio į sceną vienas po kito pradėjo lipti politiniai veikėjai - Brazauskas, Juršėnas, vyriausybės kancleris, Prunckienė. Pirmieji trys - iškilūs LSDP nariai, kurie nuo scenos prabilo rinkiminiais šūkiais ir prašymais atėjus laikui palaikyti juos rinkimuose. Tik dėja pirmose eilės buvo užimtos tų, kurių jau nereikia agituoti, ministerijų klerkai ir tarnautojai bei asmeninius Večerskio kvietimus gavę žmonės, dėja tarp jų buvau ir aš, o viršuje sėdėję paprasti bilietus nusipirkę teatro mylėtojai politinius scenos virtuozus tiesiog nušvilpė. Bet jiems liūdėti nebuvo ko, nes pasibaigus spektakliui bilietų pirkėjai buvo išprašyti iš teatro, o kviestųjų svečių laukė didelis furšetas. Tik kažkaip nelabai nonorėjosi jame likti, nes tik dar kartelį suvokiau, kad politinė kova dėl valdžios tapo tokia arši, kad jai nebeliko jokių sienų. Ji netgi užlipo į kūrybinę teatro sceną. Politinis elitas užsidaro savo sluoksnyje nustumdamas paprastus žmones, vietoj to, kad būtų kartu su jais. Furetas tik elitui. Netgi rūbinės dalis buvo atskirta tiem ypatingiesiams, kurie turėjo kvietimus, o likusi paprastoji minia, turėjo stumdytis turėdama tik ketvirtadalį rūdinės. Gėda ir tuo pačiu juokinga.

Kaip pakliūti į svetimą balių | Arba padalyvauk vietoj oficialaus priėmimo nepažįstamųjų šeimos suvažiavime

Šį savaitgalį netikėtai pasipylė pakvietimai į visokius priėmimus ir renginius. Nusprendžiau - šeštadienio vakaras bus praleistas Verkių rūmuose Futbolo klubo priėmime. Suplanuotas šeštadienio vakaras, suradę vietą mašinai, vienbalsiai nusprendžiam, kad priėmimas bus Verkių rūmų restorane tad ten ir patraukiam. Nustebina aplink bėgiojantys vaikai (jų būna tik per Amerikos ambasados organizuojamą JAV nepriklausomybės dienos pažymėjimą su Mcdonalds maistu ir vyneliu plastikinėse taurėse), keistos prie durų besibūriuojančios močiutės. Na pamaniau let it be, who cares, į vidų įėjus dar labiau nustebina mergaitė su home style video kamera viską filmuojanti. Na kaip visada pasivaišinam vyneliu, tik stebina keisti susirinkusiųjų žvilgsniai ir nei vieno pažįstamo veido, nors dažniausiai visuose priėmimuose nuolat dalyvauja etatiniai politikos, verslo ir kiti neaiškios kilmės dalyviai. Bebaigiant vynelį ir įsiaudrinus diskusijoms apie savivaldybės darbus prie manęs prisistato simpatiškas vidutinio amžiaus vyras su maloniu kreipiniu: susipažinkime, aš Linas, Jūs turbūt iš tos tolimos mano giminės, kurios aš nepažįstu ir nesu matęs. WTF? Tą akimirką kai prisistatau jis nuoširžiai nusijuokia ir maloniai pasiūlo pakilti į pačius rūmus, kur vyksta oficialus priėmimas, nebent norime pasilikti Kazakevičių šeimos suvažiavime. Buvo juokinga ir graudu, tik akimirką pyktelėjau ant rūmų adimistracijos už tingėjimą pastatyti nuorodas. Tik buvo keista, kokie vis dėl to nedrąsūs yra žmonės, kokį gerą pusvalandį nei vienas iš giminaičių, beisbučiuojančių močiučių ir besiglėbesčiuojančiųjų giminių iš kaimo nekreipė jokio dėmesio į du visiškai nepažįstamus žmones, uždaram šeimos baliuje. Gera pamoka: visada pasiklausk jei kyla įtarimas.
Pagaliau patekę būtent į tą renginį, į kurį ir važiavome itin džiaugėmės. Daug gėrimų, jokių babyčių ir keistų žvilgsnių. Vėliau po renginio, mano menkutis pakydimas buvo pamirštas ir išjuoktas pukomuko sofų laistymo vakare su gintuku geriant bobelinę ir žaidžiant du naujai atrastus žaidimus: pupas ir citadelę. Kažkaip patraukė čia ant stalo ir kitokių žaidimų mus.