tant aptarti praėjusio savaitgalio baliaus, moterys plepa apie madas, vyrus ir kas vis dažniau pasitaiko mūsų tarpe - vaikus . Netrukus pasirodo ir šeimininkas, nešinas puodu marinuotos mėsos. Greit atsiranda pagalbininkų, padedančių suverti mėsą ant iešmų. Ant įkaitusių anglių pradeda varvėti kepamos mėsos sultys ir riebalai, suvilioti nuostabaus aromato pro langus ima kaišioti galvas smalsūs kaimynai. Skanus maistas, gera kompanija, dūmais persismelkę rūbai...ar gali pasaulyje būti kas nors nuostabesnio? Turbūt nelabai, todėl šiandien ir bus kepama pirmoji šio sezono dešra @vaitekoniai. Nors aišku deršos ten nebus nė kvapo, ją pakeis krevetės, lašiša, curry visčiukas, daržovės ir kiauliuko vėrinukai. All made by me, nes labai labai pasiilgau kepamos dešros ir viso to, kas būna kartu su ja.
Tokius žodžius vakar ištarė mano kolega vienai moteriai telefonu, kuri skambino pasiguosti kokia valdžia bloga, kaip sunku gyventi ir kaip viskas negerai. Šitie kolegos žodžiai sukėlė juoką ir šypseną kaip ir dešimčių kitų žmonių skambučiai kasdieną su tuo pačiu tikslu: pasiskųsti ir pakeikti valdžią. Bet ir privertė skaudžiai susimąstyti: turbūt jau priėjome kelio galą. Jei kyla mintys imti šakes ir eiti versti valdžią, kaip darė nei teisių nei ginklų nei kitų galimybių neturėję viduramžių valstiečiai. Atrodo patys save įkalinom įstatymais. Valdžią renka žmonės ir ji teisėta, o renkami gali būti tik atitinkantys tam tikrus kriterijus (įstatymų, partijų). Nėra už ką balsuoti, niekas nebalsuoja, kelių tūkstančių dėka išrenkami vis tie patys. Atrodo žmonės jau beveik nebeturi vilties, kad kažkas pasikeis. Atrodo jau nebedaug lieka, kad žmonės iš tiesų netekę vilties eis paprasčiausiu būdu kovoti už savo teises ir gerovę - su šakėmis. Vis dažniau susimąstau, kad turbūt ir pati tą galėčiau padaryti. Vardant to, kuo tikiu.
