Ex is back in town | Kodėl buvę vyrai kartais grįžta

Vakar kaip visada beviltiškai laukdama skambučio vyro, kuris turbūt niekada man nepaskambins, sulaukiau kito netikėto skambučio - ex jaunuolio. Džiaugsmingu balsu jis man pranešė, kad trumpam grįžo į Lietuvą ir Vilnių ir labai norėtų susitikti. Tuomet suvokiau, jog jau seniai neesam kartu ir mūsų santykiai niekada nebuvo rimti, o tai tikrai nėra pirmas kartas, kai jis man skambina. Tada pagalvojau kodėl - kodėl jis man skambina, kodėl jis apie mane galvoja, kodėl nori susitikti... Juk buvo laikas, kai galėjome būti kartu, bet nebuvome. Tada susimasčiau, kodėl didžioji dalis buvusiųjų vyrų niekada netampa tik praeitimi, o laikas nuo laiko tampa tavo dabartinio gyvenimo dalimi, nors ir labai trumpa. Sėdėdama sugalvojau šimtus priežasčių, bet nei vienos, kuri mane iš tiesų įtikino: dėl neišblėsusių jausmų, dėl sportinio intereso, dėl prisiminimų, dėl sentimentų, dėl vienatvės, dėl susižavėjimo, dėl draugiškumo. Tubūt dar vienas klausimas gyvenime, į kurį neturiu atsakymo.

Visos tokios vienodos ir visos tokios skirtingos

Mes esam labai panašios, o kai kada netgi vienodos. Mes ponios su tais pačiais pomėgiais, gyvenimo malonumais, mėgiamomis vietomis, įsitikinimais ir gyvenimo būdu. Rodos mes turim daugiau panašumo nei kai kurie dvyniai ar sutuoktinių poros: mes mėgstam tuos pačius kokteilius, geriam tą patį vyną ir šampaną, turim tuos pačius draugus, lankomės tose pačiose vietose, atostogaujam kartu tuose pačiuose dievinamuose kurortuose, svaigstam nuo Yes Saint Lauren Cinema, o savo spintose slepiam Chanel, puošiames raudonais aukštakulniais ir netikėtai nusiperkam vienodų suknelių, vaikštom į tuos pačius priėmimus ir spektaklius, mes visos iš gerų šeimų, o mūsų tėvai visiškai netikėtai yra pažįstami ir ne mūsų dėka, mūsų puoselėjamos vertybės sudėliotos į tas pačias skales, o net ir dvidešimtą kartą per kelias dienas gerdamos kavą visuomet rasime apie ka kalbėti, mes galime valandų valandas diskutuoti apie globalizaciją, artimųjų rytų karą, globalinį atšilimą, politiką, marketingo strategijas ar naftos kainas, bet niekuomet diskusija nesibaigs ginču, nes mūsų požiūris ir įsitikinimai sutampa.
Taip, mūsų požiūris į gyvenimą, šeimą, meilę, vertybes labai panašus, kaip ir požiūris į santykius, aferas ir mažas nuodėmes. Bet mes skiriames tik vienu esminiu dalyku - nors mūsų nuomonė apie vyrus yra vienoda, bet mes visos renkames juos skirtingus. Turbūt niekada mūsų tarpe neatsitiks taip kad, įsimylėsime ta patį vyrą ar spręsime dilemą ar būtų gražu susitikinėti su kitos ponios buvusiu. Visų mūsų vyrai buvo be galo skirtingi, tiek išoriškai, tiek savo vidumi.
Ponia visuomet renkasi tik tobulos išvaizdos vyrus, tarsi nužengusius iš vogue viršelio, pasipuošusius iki saldainio popieriuko blizgesio tobulumo, tik kokiais nedaugiau penkiais metais už ją vyresnius, kupinus pasitikėjimo savimi ir nuolat apsuptus moterų dėmesio. Manieji visuomet būdavo savotiški ir be galo mieli kvaištelėję meniškos sielos kūrėjai, patys to net nesuvokdami įkvėpdavę mane kažko ypatingo, ar vyrai iš to man nepažįstamo ir nevisada suvokiamo IT pasaulio, aišku nepamirštant profesinės silpnybės - tų, kurie susiję su politika. Bet visi jie buvo kažkuo man ypatingi, tiek charakteriu tiek ir savo išvaizda išsiskiriantys iš tūkstančio kitų, kažko naujo visada ieškantys, pasiklydę tarp savo norų, galimybių, besiblaškantys po gyvenimą, ir ne visada žinantys ko iš jo nori. Skirtingai nuo kitos ponios pasirinkimo - labai sėkmingų verslininkų ar kitos veiklos genijų, žymiai vyresnių, be galo pasitikinčių savimi ir mokančių tą parodyti, besididžiuojančių savo sukurta gerove ir gyvenimo būdu.
Ir štai mes esam tokios, trys draugės, trys ponios, trys moterys trokštančios visiškai skirtingų vyrų. Galbūt taip ir geriau, nes tuomet gyvenimas tik įdomesnis.

Dramos karalienės ponios

Šiandien draugas po ilgų diskusijų man pasakė: Jūsų moterys, ponios mano, Jūs tiesiog nesugebat gyventi be savo dramų. Iš pat pradžių labai supykau ir įsižeidžiau, bet vėliau iš tiesų apie tai susimąsčiau. Galbūt mes jau be dramos, kuri susijusi ypač su vyrais, nebeisivaizduojam savo gyvenimo ir pačios ją kuriam, tam, kad būtų ta nuolatinė intriga, susižavėjimo ir nevilties jausmas, jausmai ir aistros. Pabandžiau mintimis greitai peržvelgti visų mūsų ponių dramas ir dėl jų išlietas ašaras ir nuotaikai pakelti bei skausmui numalšinti išgertus šampano butelius. Mums desperatiškai reikia vyrų, kurie rodos yra vieninteliai nesuviliojami visam pasaulyje, o tai suvokdamos dar labiau jų norime, mes susidedam su vyrais, kurie vedę ir grįžta pas savo žmonas ir kartais dėl to save graužiame. Mes būnam su vyrais nors jau iš pat pradžių būna aišku, jog santykiai pasmerkti pasibaigti nelaimingai. Mes garsiai šaukiam vyram, kad nenorim jokių rimtų santykių vos juos sutikę, nors giliai širdyje tik apie tai ir galvojam, o vėliau gailimės, kai niekas ryte nepaskambina. Mes atstumiam visus mielus ir bent kiek patinkančius vyrus, nes bijome juos įsimylėti ir vėliau likti įskaudintos. Mes susidedam su visokiais aferistais, pačios tai žinodamos, o atstumiam tuos mielus ir paprastus vyrus, kažkodėl...Aš pati palikau tokį mielą ir nuostabų vyrą, kuris tiesiog svaigo dėl manęs, nes tą akimirką man jo net nereikėjo, bet dabar kai juo susižavėjo viena mano pažįstama ir netikėtai po kelių mėnesių pamačiau jo nuotrauką žurnale man jo staiga prireikė taip baisiai ir labai, bent vienam vakarui. Ponia X net nekreipė dėmesio į jaunuolį, tol kol šis nepareiškė grįžtas gyventi pas savo buvusią. Po šių žodžių jis tapo jos geidžiamiausias. O ką jau bekalbėti apie visa kita. Net Šekspyras nekūrė tokių dramų, kurias mes rodos pačios kuriam to net nenorėdamos, nes galbūt kitaip ir nebemokam gyventi. O galbūt todėl, kad tiesiog visos keturios kažkada nuoširdžiai ir beatodairiškai iš tiesų mylėjom tą vieną savo tobulą vyrą ir iki šiol nei viena iš mūsų nesutikom to kito. Taigi mieloji drama, tu neišvengiamai mūsų ponių karalienė šiuo metu esi.

Dešra | pirmoji šio sezono ir labai laukiama

Šilta vasaros popietė ar pavakarys, pradeda rinktis žmonės, putoja džiaugsmingai atidaromas alus, išauna atidaromo šampano kamštis, pakvimpa užkurta ugnimi. Kuo toliau, tuo šurmulys tampa garsesnis - vyrai įsivelia į karštas diskusijas apie sportą, mašinas ir dar velniai žino ką, tik jiem suprantamo, nepamirštant aptarti praėjusio savaitgalio baliaus, moterys plepa apie madas, vyrus ir kas vis dažniau pasitaiko mūsų tarpe - vaikus . Netrukus pasirodo ir šeimininkas, nešinas puodu marinuotos mėsos. Greit atsiranda pagalbininkų, padedančių suverti mėsą ant iešmų. Ant įkaitusių anglių pradeda varvėti kepamos mėsos sultys ir riebalai, suvilioti nuostabaus aromato pro langus ima kaišioti galvas smalsūs kaimynai. Skanus maistas, gera kompanija, dūmais persismelkę rūbai...ar gali pasaulyje būti kas nors nuostabesnio? Turbūt nelabai, todėl šiandien ir bus kepama pirmoji šio sezono dešra @vaitekoniai. Nors aišku deršos ten nebus nė kvapo, ją pakeis krevetės, lašiša, curry visčiukas, daržovės ir kiauliuko vėrinukai. All made by me, nes labai labai pasiilgau kepamos dešros ir viso to, kas būna kartu su ja.