Monday, October 15, 2007

Penktadienio nakties Vilniuje ypatumai

Pagaliau po savo grįžimo namo pirmą kartą penktadienį išsiruošiau su draugais į miestą. Labai smagu, ypač sutikti seniai nematytus tokius širdžiai mielus ir brangius žmones ir suprasti, kad Vilnius, koks jis bebūtų mielas gerokai skiriasi nuo miestų, kur praleidau paskutinius keturis mėnesius. Iš pradžių susėdome čili kaime, prie dvilitrinių alučio bokalų ir butelio baltosios su padėklėliu užkandos. Už maistą pliusas Vilniuj, už aptarnavimą pliusas Miami, dar vienas minusas Vilniuj uš tai, kad kaimas užsidarė antrą valandą ir buvom paprašyti išsiskirstyti. Patraukėm į klubą tamsta, iš kurio taip pat mus trečią paprašė išeiti. Minus minus Vilniuj už trumpas darbo valandas. Beveik niekas Vokiečių g. nebeveikė. Tik casino iš kurio mano didžiam džiaugsmui mūsų niekas nebeišprašė. Miami kai kurie klubai ir kavinės atsidaro tik pirmą ar antrą ir veikia iki dešimtos ryto. Vėliau savo noru patraukėmė į GCW, nes buvau perspėta, kad tokiu metu neįmanoma išsikviesti jokio taxi. Ir buvau nustebinta, į GCW įėjome be jokio dokumentų patikrinimo, minus Vilniuj, nes casino tikrai buvo keletas dar greičiausiai mokyklos nebaigusių vaikų, plius Miami, kur dokumentus tikrina net keturiasdešitmečius, bet už tai netenka matyti girtų niolikmečių. Pusė šešių ryto Vilniuje pasijutau kaip Las Vegase, nes žmonių buvo daugiau nei reikia, prie turbūt dvidešimties ruletės stalų, nebuvo laisvo vietų, o eilė prie kasos tikrai nemenka. Plius Vilniuj, už tai, kad ankstyvą rytą yra vietų, kur dar gerdamas kokteilį nesijauti nenormaliai, minus Vilniuj už tai, kad casino, net ir žaidžiantiems niekas neduoda gėrimų. Ir svarbiausia, kad lygiai taip pat, kaip taxi negalėjau išsikviesti trečią nakties, taip jos negalėjau išsikviesti ir septintą ryto, kol tiesiog kaip Miami išėjau į gatvę ir susistabdžiau pirmą taxi. Bet turbūt net ir labai minusuodama Vilnių, uždėsiu jam didžiausią pliusą už žmones, už buvimą su brangias draugais ir žinojimą, kad esi čia savas. To niekas niekada nepakeis...

Thursday, October 11, 2007

Especially for you, Povilai



Vakar su geriausiu savo draugu paragavus po solidų kiekį tauriųjų gėrimų ir smagiai pakartojus pabandom prisiminėm pirmąsias mūsų keliones kartu. Kelionė į Paryžių ir nerealioji kelionė į Vokietiją ir Amsterdamą su drei sovietischen frau. Šiandien net vėlavau į darbą, bet suradau dvi nuotraukas. Especially for you, povilai :)

Šeimos linija


Jau ilgą laiką galvojau, ir ypač paskutinėmis dienomis, kodėl mane taip nuo mažens domina politika, kodėl net darželyje lipdavau ant kėdės ir visiems aiškindavau, kad Lietuva bus laisva ir gyvensim socialiai orientuotoje valstybėje. Ir kiek pamenu vaikai manęs klausydavo, nors nė velnio nesuprato apie ką aš ten kalbėdavau, o auklėtojos liepdavo patylėti, jei nenoriu, kad tėveliai turėtų problemų. Ir kodėl dabar negaliu kaip visi išvažiuoti į užsienį studijuoti, parsiduoti korporacijoms ar tiesiog įsidarbinti privačiame sektoriuje ir ramiai sau gyventi. Kodėl turiu darbą, kurio galiu netekti po kiekvienų rinkimų ir jau amžiną etiketę politikos pasaulyje - socialdemokratė paleckytė. Turbūt dar kartą atsakiau sau į šitą klausimą prieš kelias dienas radusi šią nuotrauką šeimos albume. (Mano senelis antroje eilėje per vidury)

Monday, October 8, 2007

Kokteliai

Penktadienį buvau gėrimų maišytoja. Maišiau vienus iš savo mėgstamiausiųjų Margarita ir Cuba libre. Buvo skanu, smagu ir labai linksma. Kokteliai nusileido net mūsų mėgstamai degtinei, kurios aišku irgi nebuvo išvengta. Kita kartą maišysiu Long Island Ice Tea ir White Russian:)

Wednesday, October 3, 2007

Lost boyfriend pls call


Iš amerikos grįžau ne tik aš su dovanomis. Pravėrusi tėvų namų duris radau šuniuką. Biuro kolegos padovanojo naują stalą ir krūvas dokumentų, išsiilgęs mokyklos laikų draugas penkis butelius šampano, o mama, smagiai besišypsodama, iteikė maišelį perrištą raudonu kaspinu. Marškinėliai su smagiai mane nusišypsoti privertusiu užrašu - lost boyfriend pls call.
Tačiau šį rytą prabudau nuo itin ankstyvo durų skambučio. Kelkis ir pasipuošk. Pagaliau radau tau puikią sugrįžtuvių dovaną (mano geriausias draugas). Tie patys marškinėliai su skambiu užrašu - lost boyfriend pls call. Geriau jis tau niekada nebepaskambintų. Po kelių sekunčių padėtį pataiso pasakydamas Ir pamatysi is kristalų sudėliotas žodis BOY labai greitai nubyrės, net nesuprasi kada, ir turėsi visai kitą užrašą. Šiandien į darbą išėjau pasipuošusi:)

Tuesday, October 2, 2007

Buvusio ministro dovana

Gražus antradienio rytas. Mano mylimas raudonųjų rožių biuras basanavičiaus gatvėj. Dėlioju senus savivaldybių rinkimų dokumentus, besvarstydama, kad greitai jau ir vėl kiti rinkimai, mano mėgstamiausieji. 2008 ruduo - naujas seimas. Per duris ižigiuoja partietis su maišeliu rankose - buvęs ūkio ministras P.Čėsna. Šypsosi - smagu (nemėgstu susiraukusių kolegų), pasako, kad gražiai atrodau - dar smagiau, linksmas tiesia maišelį. Lauktuvė - itališkos geros kavos pupelių maišas. Dar smagiau, visas biuras mėgsta kavą. Bėda - neturim kavos aparato. Ministras nusivilia ir su kolega leidžiasi į diskusijas apie pirmųjų laikraščių puslapių naujienas. Kavos nėra...Per duris vėl įžigiuoja dar vienas kolega, verslininkas, dažnas biuro svečias. Paprašo kavos, kaip beveik kiekvieną rytą. Kiekvieną rytą geriate su mumis kavą, galėtumėte biurui nupirkti kavos aparatą. Jau besitikėdama išgirsti ne, girdžiu ministro balsą Aš jums nupirksiu. Po trijų valandų tas pats ministras įžigiuoja į biurą su gražia dėžute. Viduj - naujutėlis kavos aparatas.
Kad mergaitės gertų skanią kavą. Pavartau instrukciją. Garantis raštas. 3599 lt. Pagalvojau - vis dėl to dar kažkas stengiasi nudžiuginti ir padaryti kažką gera. Ačiū ministre :)

Monday, October 1, 2007

Muitai ir mokečiai

Pagaliau namai. Po beveik keturių mėnesių. Kad ir kaip gerai buvo su sese floridoj namie geriau. Gal tik geriau buvo pirkti, pradedant nuo pliušinių mikių iki fototechnikos. Kadangi buvo geriau tą ir dariau. Pirkau nes buvo smagu, linksma ir pigu, netgi labai pigu, o be to laukė ilgas pageidavimų sąrašas. Kol supratau, kad reikia pakuoti lagaminus. Tada prasidėjo daiktų gražinimas ir svarstymas ar nukarpius etiketes pakankamai sumažės daikto svoris. Pagaliau susipakavau į tris lagaminus ir du rankinius krepšelius. Buvo smagu, kol supratau sedėdama San Francisco orouoste, kad Amerika vadinamoji trečioji šalis ir viską, ką turiu taip saugiai ir gražiai susipakavusi į 80 lbs. sveriančius lagaminus mano gimtoji šalis gali apmokestinti. Pirmiausiai tai grėsė mano dviem kompiuteriams, keturiems objektyvams, dviem naujiem nikon fotoaparatams. Bet vis maniau, negi savam muitininkui bus gaila, kad tautietis parsiveža kažka pigiau. Bet klydau, iš pilnutėlio skrydžio Praha-Vilnius, kurio 75 procentai sudarė skrydžio NY-Praha bendrakeleiviai, muitininkai patikrino turbut 30. Kiekvienas iš jų gavo po sąskaitą, susimokėti muitus ir mokečius Lietuvos valstybei, maždaug 25 procentus nuo vežamų gėrybių. Aš buvau ta laimingoji, į kurią dėmesys nebuvo atreiptas, nors rankos drebėjo, nes neturejau nė menkiausio supratimo iš kur reikės susimokėti maždaug 5000 litų muito mokečių. Tik praėjusi muitinę prisiekiau, kad kitą kartą tiek nebesivešiu, kad nebereikėtų drebėti muitinėj. Bet vėliau persigalvojau, nes buvo verta. Visi džiaugėsi, ypač gintukas iš kurio gavau solidų maišelį stipriųjų gėrimų. Savaitgalį pabandysim..Už tuos nesumokėtus mokečius.