Pagaliau namai. Po beveik keturių mėnesių. Kad ir kaip gerai buvo su sese floridoj namie geriau. Gal tik geriau buvo pirkti, pradedant nuo pliušinių mikių iki fototechnikos. Kadangi buvo geriau tą ir dariau. Pirkau nes buvo smagu, linksma ir pigu, netgi labai pigu, o be to laukė ilgas pageidavimų sąrašas. Kol supratau, kad reikia pakuoti lagaminus. Tada prasidėjo daiktų gražinimas ir svarstymas ar nukarpius etiketes pakankamai sumažės daikto svoris. Pagaliau susipakavau į tris lagaminus ir du rankinius krepšelius. Buvo smagu, kol supratau sedėdama San Francisco orouoste, kad Amerika vadinamoji trečioji šalis ir viską, ką turiu taip saugiai ir gražiai susipakavusi į 80 lbs. sveriančius lagaminus mano gimtoji šalis gali apmokestinti. Pirmiausiai tai grėsė mano dviem kompiuteriams, keturiems objektyvams, dviem naujiem nikon fotoaparatams. Bet vis maniau, negi savam muitininkui bus gaila, kad tautietis parsiveža kažka pigiau. Bet klydau, iš pilnutėlio skrydžio Praha-Vilnius, kurio 75 procentai sudarė skrydžio NY-Praha bendrakeleiviai, muitininkai patikrino turbut 30. Kiekvienas iš jų gavo po sąskaitą, susimokėti muitus ir mokečius Lietuvos valstybei, maždaug 25 procentus nuo vežamų gėrybių. Aš buvau ta laimingoji, į kurią dėmesys nebuvo atreiptas, nors rankos drebėjo, nes neturejau nė menkiausio supratimo iš kur reikės susimokėti maždaug 5000 litų muito mokečių. Tik praėjusi muitinę prisiekiau, kad kitą kartą tiek nebesivešiu, kad nebereikėtų drebėti muitinėj. Bet vėliau persigalvojau, nes buvo verta. Visi džiaugėsi, ypač gintukas iš kurio gavau solidų maišelį stipriųjų gėrimų. Savaitgalį pabandysim..Už tuos nesumokėtus mokečius.
