Jau ilgą laiką galvojau, ir ypač paskutinėmis dienomis, kodėl mane taip nuo mažens domina politika, kodėl net darželyje lipdavau ant kėdės ir visiems aiškindavau, kad Lietuva bus laisva ir gyvensim socialiai orientuotoje valstybėje. Ir kiek pamenu vaikai manęs klausydavo, nors nė velnio nesuprato apie ką aš ten kalbėdavau, o auklėtojos liepdavo patylėti, jei nenoriu, kad tėveliai turėtų problemų. Ir kodėl dabar negaliu kaip visi išvažiuoti į užsienį studijuoti, parsiduoti korporacijoms ar tiesiog įsidarbinti privačiame sektoriuje ir ramiai sau gyventi. Kodėl turiu darbą, kurio galiu netekti po kiekvienų rinkimų ir jau amžiną etiketę politikos pasaulyje - socialdemokratė paleckytė. Turbūt dar kartą atsakiau sau į šitą klausimą prieš kelias dienas radusi šią nuotrauką šeimos albume. (Mano senelis antroje eilėje per vidury)
