Sunday, December 9, 2007

Savaitgalis | Iš serijos visko po truputį

Savaitgalis buvo geras, 10 balų iš 10, ypač šiandien po visų linsmybių, dviejų gimtadienių ir dviejų nemiego naktų buvo sunku įsivažiuoti į darbus.
Penktadienį pradėjom mano mėgiamoje, jau dešimtais metais padalyvaujamoje, prancūziškų filmų naktyje. Nors manau nakties organizatoriai šiek tiek persistengė surindami didžiąją dalį filmų, kuriuose kas nors miršta, kas nors ką nors nužudo ar būtinai taškosi kraujai, bet patį renginį vertinu gerai, ypač dėl puikios prancūziškos animacijos. Tik dėja po jo sekė ilgas ir ramus miegas iki šeštadienio pietų.
Šeštadienio pavakarę darėm Stra siurprizą gimtadienio proga. Įsiveržėm į jo naująjį butą be sienų, grindų, elektros ir su kalnais betono maišų ir cemento. Ant statybinio stalelio pavalgėm torto su sūriuku, apliejom keliom taurelėm šampano ir bobelinės. O tada ir prasidėjo didžiosios linksybės, ant mano ramvydo "pasirinkimas be klaidų". Pirtis ir balius pas jonę kaime. O tai reiškia - solidus kiekis gėrimų, kelios valandos pirty su gerai pavartojusiais draugais ir pokalbiai ne blaivių draugų temomis, nesąmoningi intarpai lauke ir keliavimas į lovą tekant saulei. Be viso to prisidėjo ir to paties gerojo mano ramvydo, žinančio kur yra sodybą, tikslaus kelio nurodymas, privertęs mus tris valandas klaidžioti miškais su draudimu kam nors skambinti, nes aš viską žinau. Bet visa tai atpirko gera pirtis, kelių butelių ištuštinimas ir taurelės pakilnojimas, nuteikės itin linksmai, palakstymas lauke nusirengus, nes anot manęs buvo labai šilta, tekanti saulė tusčiuose laukuose ir itin maloniai nustebinęs ryto miegas kaimo troboj ant čiužinio su tomuku. Po viso šito sekė ilgas sekmadienio miegelis jau savo lovoje iki scorps skambučio. Važiuojam sveikint elijų, gimtadienis.
Tai buvo iš tiesų nuostabus vakaras, kaip ir visas savaitgalis, po ilgo laiko privertęs susimąstyti apie daugelį dalykų. Vėlų sekmadienio vakarą valgant vėl naujai atrastą Danutės pyragą, gurkšnojat vynelį už elijaus 26 metus, garsiai besijuokiant juozukui, ant kelių šokinėjant mano mikutei ir aplink bebėgiojant scorpsų trimečiui ignučiui, dar kartą suvokiau koks nepakartojamas yra mūsų gyvenimas, kiekvieną dieną dovanojantis kažką naujo ir ypatingo arba leidžiantis prisiminti ir įvertinti sena ir gera. Brangius draugus, artimus žmones, mylimuosius ir nuostabų kartu praleistą laiką. Tą akimirką iš tiesų suvokiau, kad kažkur už lango jau artinasi kalėdos.