Šiandien apėme didžiulė nostalgija tiem buvusiem seniem laikam, kai komunistų partija tebuvo vienintelė, spalio revoliucijos metinėmis visi išeidavo į gatves, o kaip ir kur žengs Lietuva spręsdavo Maskva. Tačiau nostalgija apėmė ne tai pačiai politinei santvarkai, kurios jokiu būdu neidealizuoju ir nuo kurios nemenkai yra nuentėjusi ir mano šeima, bet tam visuomenės stabilumui, nuoseklumui, moraliniam atsakingumui ir taisyklėms, kurių visi laikėsi.
Visą šitą permasčiau po to, kai šiandien į biurą man nerealią keptos stirnos kojelę pietums atnešė gera mano pažįstama Goda Ferencienė. Jos istorija ir privertė susimastyti. Jos vyras Algirdas Ferencas, vienas žymiausių tuometinių CK veikėjų, vedė ją iš ištiesų didelės meilės, bet po skyrybų su antrąją žmona. Na ir atrodytų kas čia tokio, bet laiminga antroji santuoka buvo netoleruotina karjeros žmogui.
1974-aisiais, mirus 33 metus Lietuvą valdžiusiam Antanui Sniečkui LKP CK pirmuoju sekretoriumi tapo P.Griškevičius. Daugelis manė, kad pirmuoju sekretoriumi taps LKP CK narys Algirdas Ferencas, tačiau šiam greičiausiai koją pakišo tai, kad jis buvo antrą kartą vedęs, o tai partinėje nomenklatūroje nebuvo labai sveikintina. Tad A.Ferencui buvo patikėta vadovauti profsąjungoms.
Tam tikros taisyklės ir tvarka. Suvokiu, kad tai netoleruotina, kada tai liečia paprastus žmones, bet kuomet didžiausiųjų valstybių prezidentai darbo kabinete ištvirkauja su savo sekretorėm, ministrai pirmininkai apgaudinėja žmonas su nepilnametėm jaunuolėm ir vėliau turi sąžinės ir ragina rinkėjus dar kartą juo pasitikėti ir balsuoti. Turbūt šios taisyklės iš Lietuvos išnyko, pasitraukus rusų tankams, todėl dabar ir turim ką turim: buvęs premjeras vedė ilgametę savo draugę ir padovanojo jai viešbutį, dabartinis premjeras irgi vedęs jau antrąjį kartą, kaip ir buvęs Seimo pirmininkas ir nežinia kiek seino narių ypač ne iš Vilniaus laisvalaikį leidžia linksmoje mergaičių draugijoje seimo viešbuty, jau nekalbu apie kitus aukštus valdininkus. Laisva šalis, laisvas požiūrius į įvairius nuotykius ir tyliai deklaruojama pagarba ir jausmai šeimai.
Visą šitą permasčiau po to, kai šiandien į biurą man nerealią keptos stirnos kojelę pietums atnešė gera mano pažįstama Goda Ferencienė. Jos istorija ir privertė susimastyti. Jos vyras Algirdas Ferencas, vienas žymiausių tuometinių CK veikėjų, vedė ją iš ištiesų didelės meilės, bet po skyrybų su antrąją žmona. Na ir atrodytų kas čia tokio, bet laiminga antroji santuoka buvo netoleruotina karjeros žmogui.
1974-aisiais, mirus 33 metus Lietuvą valdžiusiam Antanui Sniečkui LKP CK pirmuoju sekretoriumi tapo P.Griškevičius. Daugelis manė, kad pirmuoju sekretoriumi taps LKP CK narys Algirdas Ferencas, tačiau šiam greičiausiai koją pakišo tai, kad jis buvo antrą kartą vedęs, o tai partinėje nomenklatūroje nebuvo labai sveikintina. Tad A.Ferencui buvo patikėta vadovauti profsąjungoms.
Tam tikros taisyklės ir tvarka. Suvokiu, kad tai netoleruotina, kada tai liečia paprastus žmones, bet kuomet didžiausiųjų valstybių prezidentai darbo kabinete ištvirkauja su savo sekretorėm, ministrai pirmininkai apgaudinėja žmonas su nepilnametėm jaunuolėm ir vėliau turi sąžinės ir ragina rinkėjus dar kartą juo pasitikėti ir balsuoti. Turbūt šios taisyklės iš Lietuvos išnyko, pasitraukus rusų tankams, todėl dabar ir turim ką turim: buvęs premjeras vedė ilgametę savo draugę ir padovanojo jai viešbutį, dabartinis premjeras irgi vedęs jau antrąjį kartą, kaip ir buvęs Seimo pirmininkas ir nežinia kiek seino narių ypač ne iš Vilniaus laisvalaikį leidžia linksmoje mergaičių draugijoje seimo viešbuty, jau nekalbu apie kitus aukštus valdininkus. Laisva šalis, laisvas požiūrius į įvairius nuotykius ir tyliai deklaruojama pagarba ir jausmai šeimai.
