Vis dar su nostalgija pamenu tuos mokyklinius tūsų laikus. Pas kažką namie, kai tėvai išvažiavę. Šimtas žmonių, milijonas skirtingų alkoholio rūšių, po kurio laiko pradedamų maišyti ir netyčia išpilamų ant grindų, parūkymo tikslais kartojamas maršrutas namai-laiptinė, garsi muzika, nerišlios išgėrusiųjų diskusijos, dužtantys tėvų servizų indai...Kažkas būtinai visiškai prisigeria ir nuvirsta kur papuola, susimuša, užmiega, o atsikėlęs ryte nieko neprisimena. Kur gėriau, ten nuvirtau, pamiegojau ir atsikėliau.
Tą patį po ilgo laiko vėl pakartojome pas mane namie. Pradžia buvo graži - pasižiūrėjome senas nuotraukas, pasijuokėm iš to, kaip stilingai ir gražiai atrodėme prieš penkerius metus. Pabaigėme taip kaip kažkada, su griuvimais, sudužusiais indais, iki dugno ištuštintais buteliais ir nakvyne išgėrimo vietoje. Kitą rytą atsikėlę papietavome kiniečiuose ir apsilankę maximoje grįžome ten pat. Matyt per tą ilgą laiką taip buvo išsiilgę vieni kitų, kad vėl visi susirinkome pas mane. Oficialus pretekstas - Lietuvos ryto ir Žalgirio varžybos, tačiau joms net nepasibaigus ištikimieji krepšinio gerbėjai jau sėdėjo virtuvėje prie beveik pustusčių butelių. Pabaiga tokia pati.
Dviejų dalių balius, nors ir su nemenkais nuostoliais namams buvo fantastiškas. Seniai su kuo nors taip nuoširdžiai juokiausi, prisiminimai buvo tokie mieli ir gyvi, o susitikimas su žmonėmis su kuriais kartu užaugome ir diena iš dienos leidome laiką laikas nuo laiko pagirtaudami, pasipydami ir pasijuokdami paliko tik geras emocijas.
