Kada mes nustojome būti tolerantiški ir pakantūs vienas kitam? Dėl pasirinkto gyvenimo būdo, pomėgių, draugų ir mylimųjų. Kodėl vis dar rodos, lyg bėgiojame po vaikų darželio smėlio dėžę ir pirštais badome visus tuos, kurie yra kitokie. Nors didžioji dalis mūsų nebeapsiriboja vien badymu pirštais, daug populiariau dabar "teisti", o apie savo priimtą teisiamąjį sprendimą garsiai šaukti ir demonstratyviai reikšti nepasitenkinimą. Kodėl visi tiek, kurie gyvena kitaip nei tu ar taip, kaip tau atrodo teisinga, yra blogi. Tuo labiau, kad kartais teisiamas ne pats gyvenimo būdas, o tiesiog pomėgiai. Kartais pagalvoju, kad tai baimė, pripažinti sau ir kitiems, savisaugos instinktas, kuo garsiau šauksiu ir teisiu, tuo mažiau galbūt girdėsiu savo vidinį balsą. Vidinį balsą teisiančiojo, sakantį, kad ir jis pats pasirinko ne tokį jau ir labai teisingą ar labai norėtą ir išsvajotą gyvenimo būdą.
Apie tai susimasčiau po to, kai mano batų spintą papildė dar viena dėžutė su šiais nuostabais, pusė atlyginimo kainuojančiais aukštakulniais. Kas mane pažįsta, tas žino, jog batai - mano silpnybė. Niekada to neslėpiau ir neneigiau. Ir štai netikėtai vieną dieną susilaukiau kritikos, daug paprasčiau pasakius buvo nuteista dėl savo pasirinkimo gyventi šimto batų karalystėj. Kelių pažįstamų, kolegių ir net kelių vyrų už pinigų švaistymą "belekam", neatsakingumą, kvailas investicijas. Bet tame teisime ir kaltinime nejučiom išgirdau mažutę pavydo gaidelę, nes moterys buvo vedusios, turinčios vaikų ir paskedusios buitiškumo kasdienybėje, tiesiog pamiršusios kaip save pradžiuginti. Jos turi teisių ir įsipareigojimų savo vaikams ir vyrams, jos turi teisę pasiimti laisvas dienas kai serga vaikas ar reikia eiti į tėvų susirikimą. O vietoj vaikščiojimo po partuotuves jos gamina vakarienę savo šeimoms, pamiršdamos skirti laiko sau. Aš jų nesmerkiu, kiekvienas turime teisę į pasirinkimą, tokį, koks mums atrodo teisingas. Bet tikiu, kad daug moterų mane supranta, žino tą malonumą įsispirkti į beprotiškai gražius batelius ir eiti gatve. Tame yra kažkas. Kiekvienas mes turime teisių, šį kartą aš renkuosi teisę į batus, nesvarbu kokie jie bebūtų, beprotiškai brangūs, nepraktiški ar tiesiog žavingi.
No discussions and no judgment
No discussions and no judgment
